Kaip sumažinti šilumos stresą pieno duodantiems galvijams?

Kas yra šilumos stresas ir kodėl jis yra kenksmingas gyvulių gerovei?

Įprasta karvės kūno temperatūra svyruoja 38–39 °C. Atrajojimas, pašaro virškinimas ir pieno gaminimas yra karvėms įprasti fizioliginiai procesai, kurių metu išsiskiria šiluma. Papildomai dar karvės gauna šilumos ir iš saulės. Kai gyvuliai negali atsikratyti šilumos prakaituodami arba kvėpuodami, jų kūno temperatūra viršija įprastą lygį, t.y. patiria šilumos stresą.

Nuo šilumos streso kenčiančios melžiamos karvės nustoja ėsti, nes dėl atrajojimo ir virškinimo jų kūno temperatūra toliau kyla. Nustojus maitintis, sumažėja ir jų duodamo pieno kiekis. Šilumos stresą patiriančios karvės labiau linkusios sirgti ir jos gali vesti per mažai sveriančius veršelius. Jaunikliai taip pat bus linkę sirgti, o vėliau, kai suaugs, duos mažiau pieno. Taigi šilumos stresas turi didelį poveikį produktyvumui.

Kas sukelia šilumos stresą Jūsų karvėms?

Šilumos stresas paprastai pasireiškia, kuomet keletą dienų iš eilės laikosi aukšta temperatūra ir nenukrenta naktimis tiek, kad banda galėtų atsikratyti per dieną sukaupto perteklinio karščio.

Tiesioginė saulės spinduliai karštomis dienomis taip pat kelia grėsmę karvėms perkaisti, nes jos sugeria saulės skleidžiamą šilumą. Šilumos stresas labiau tikėtinas, jei ganyklose nėra šešėlio, kuriame karvės galėtš slėptis nuo saulės. Dėl ventiliacijos stokos drėgmė ir šiluma kaupiasi ne tik pačiame pastate, bet gyvuliuose.

Kuo silpnesnis gyvulys, tuo didesnė šilumos streso rizika. Šilumos stresui imlūs jaunesni ir vyresni gyvuliai, veršelių besilaukiančios karvės jauniklių vedimo metu ir gyvuliai, persirgę plaučių uždegimu. Taip pat ir tamsaus plauko karvės, jei jos ganosi saulėje.

Kaip atpažinti, kad Jūsų karvės patiria šilumos stresą?

Pats akivaizdžiausias šilumos streso indikatorius yra karvių kūno temperatūra. Jei jos nebegali atsikratyti perteklinės šilumos, jų kūno temperatūra viršija įprastą lygį (38–39 °C).

Karvės susimažina temperatūrą kvėpuodamos ir prakaituodamos. Jei jos greitai kvėpuoja atvira burna ir ištiesę kaklus - tai pirmas šilumos streso požymis. Vidutiniškai suaugusi melžiama karvė įkvepia apie 40–60 kartų per minutę, o jei kvėpavimas padažnėja iki 100 kartų per minutę, būtina imtis veiksmų.

Šilumos stresas paveikia ir duodamo pieno kiekį, tačiau tai galima pastebėti tik praėjus dviem ar daugiau dienų. Sumažėjęs primilžis yra tiesiogiai susijęs su šilumos streso lygiu. Kuo stipresnis šilumos stresas, tuo didesnis jo neigiamas poveikis pieno gamybai.

Kaip suvaldyti šilumos stresą ir pagerinti gyvulių gerovę?

Svarbu įsitikinti, kad gyvuliai turi tinkamą prieigą prie vandens, kad galėtų rehidratuoti (kaip ir žmonės, jie prakaituoja, kad atsivėsintų). Kad gyvuliams būtų lengviau, reikia sumažinti temperatūrą ir drėgnumą. Štai keli būdai, kaip tai padaryti.

• Venkite tiesioginės saulės poveikio: leiskite galvijus ganytis pavėsingose vietose arba palikite juos tvarte;
• Neįleiskite į tvartą šilumos: uždenkite stoglangius, kad išvengtumėte šiltnamio efekto;
• Išsklaidykite šilumą: užtikrinkite pakankamą ventiliaciją ir neleiskite karvėms buriuotis;
• Atvėsinkite tvartą: įrenkite ventiliatorius, drėkinimą dulksna ar kitas aušinimo sistemas;

Šilumos streso rizika labai priklauso nuo karvidės dizaino ir bandos. Svarbu suprojektuoti pakankamą ventiliaciją. Stogo danga turi pasižymėti reikiamomis terminėmis savybėmis. Eternit pluoštinio cemento lakštai idealiai apsaugo nuo šilumos, nes jie neperduoda nei šilumos, nei vidinio įkaitimo. Suderinti skaidrūs banguoti lakštai praleidžia šviesą, bet unikali jų danga atspindi saulę ir apsaugo nuo šiltnamio efekto susidarymo.